gurvelis

gùrvelis sm. (1) 1. skuduras, skarmalas, autas: Duok kokį nors gùrvelį – nusišluostyti batus noriu Rs. Visokių gùrvelių čia pilni kampai Skr. Visokiais gurveliais apsimàkatojęs, ar nebeturi gražesnių drabužių? Skr. Su gurveleliu mažu pamirkytu vidurį aulio reikia ištepti Nz. 2. kugždulas, kurkulas, veltinis: Susukai į gùrvelį siūlus, kas iš jų dabar nauda Skr. 3. duoninis kukulis: Aš tų gùrvelių nevalgysiu, jie man negardu Skr.